- priemėtis
- príemėtis sm. (1), priemėtỹs (3a) Upn, príemėtis sf. (1); SD1148
1. nervų liga, konvulsijos: Kai pačiups kada priemėtis, šunio karnon susuks Ds. Príemėtis koją buvo atėmęs Imb. Príemėtis tampo iš išgąsčio J. Jį príemėtis meta Rm. Ponią priemėtis pradėjo traukt, kratyt, kojas skėst Všn. Nuo to išgąsčio įsimetęs jam priemėtis veide Pt. Ko teip bijai, ko príemėčio pilnas? Vžns. Nebloga buvo daktarka – vėliau ji ir mano bobą nuo priemėties išgydė J.Paukš. Gal mergiotė príemėčio turi, kad naktį šoka iš miego Užp. Insilindo šunio būdon ir príemėčio gavo Km. Nėr žinios koks vaikas, lyg príemėčio pagautas Blnk. Negąsdink vaikų, da príemėtį įvarysi Ps. Ji persigando baidyklės, priemėtỹs šoko Sv. Nuo príemėties gerai liepų žiedai Jnšk. Nuo príemėčio, kaip ir nuo išgąsčio, tos pačios žolės tinka Trgn. [Meška] nuo príemėčio padvėsus BM69. Kai išsigąsti, tai reikia nusispjaut ar atsigert, tai priemėtis neįsimes LTR(Vb). ^ Nebijok, gal priemėtis kišenėn neįsimes LTR(Srv).
2. NdŽ kokia staigi nesunki liga.
3. priežastis, pretekstas: Jiem tik priemėtis banditai – teip ko landžioja Krd.
◊ mergõs príemėtis juok. noras tekėti: Paims ir taũ kada mergos priemėtis Ds.príemėčio mė́nuo juok. piršlybų metas (nuo Trijų karalių iki Užgavėnių): Atejo mergom príemėčio mė́nuo Ds. Laukia kai merga príemėčio mė́nesio Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.